Šunų pasiekimai, rekordai

Didžiausi pasaulio šunys

1.Bene labiausiai nuskambėjęs ir visą pasaulį apskriejęs didelio šuns atvejis yra anglų mastifas Hercules, anglų
mastifas, sveriantis 128 kg ir turintis 96,5 cm apimties kaklą. Guinness`o rekordų knygon jis pateko 2001
metais, tačiau išpopuliarėjo 2007. Taip
atsitiko ne tik dėl įspūdingų parametrų. Visą pasaulį apskriejo nuotrauka,
kurioje pavaizduotas miliniškas šuo, išdidžiai einantis greta arkliuko. Ir šuo,
ir arkliukas – beveik vienodo dydžio. Teigiama, kad tas šuo ir yra Hercules.

2. Už šį šunį buvo dar didesnis šuo – tai anglų mastifas Zorba iš Jungtinės Karalystės, sunkiausias bei ilgiausias
visų laikų kada nors rekordų knygon įrašytas šuo, kuris 1989 metais, būdamas 8
metų amžiaus, svėrė 156 kg. Jo ilgis nuo nosies iki uodegos galiuko buvo 2,4 m,
ūgis ties ketera – 94 cm. Dabar Zorba nebėra Guiness`o rekordų knygoje, kadangi
jis jau seniai negyvas, tačiau vis viena niekada joks šuo nepralenkė jo savo
gabaritais. 

3.Iš Niu Džersio buvo kilęs dar vienas milžinas – anglų mastifas Moose. 2001 metų lapkritį jis tituluotas
didžiausiu Amerikos šunimi – svėrė 132 kg. Gan neseniai Moose nugaišo, būdamas
10 metų amžiaus. Jo šeimininkė Donna Vazquez teigė, kad jis buvo mylimas šeimos
narys. 



4.Masyvus šuo yra ir Kell, anglų mastifas ir Jungtinės Karalystės. Jis sveria 130 kg, jo kaklo apimtis – 96,5 cm.
Kiekvieną savaitę šis šuo suėda apie 100 svarų jautienos ir išgeria daugybę
litrų ožkos pieno. Savaitinė jo maisto sąskaita – 300 dolerių. Per dieną šiam
šuniui reikia kelių pasivaikščiojimų. Nors daug kas teigė, kad Kell yra nutukęs
ir ligotas, jo veterinaras teigia, kad tai sveikas ir laimingas šuo. 

5.Didelis šuo yra ir 4 metų amžiaus vokiečių dogo bei niūfaundlendo mišrūnas Samson. Būdamas 3 metų amžiaus jis
svėrė beveik 127 kg. Atsistojęs ant užpakalinių kojų, jis siekia 1,96 m aukštį.
Jo krūtinės apimtis – 150 cm. Šiam šuniui užsakomi specialūs antkakliai, o
norint jį aprengti šaltu metų laiku, teko užsakyti ponio gūnią. 

6.Kandidatas į galimus didžiausius pasaulio šunis yra ir Neapolio mastifas Sheroo iš Anglijos. Dabar jis vis dar
auga ir sveria 124 kg. Jo savininkai tikisi, kad šuniui baigus augti jis taps
didžiausiu pasaulio šunimi. 

Aukščiausias pasaulio šuo

Aukščiausiu pasaulio šunimi 2004 metais paskelbtas vokiečių dogas Gibson iš Kalifornijos. Jo ūgis ties ketera –
107,2 cm. Kai atsistoja ant užpakalinių kojų, šis gyvūnėlis tampa dvimetriniu. Ankstesnis
aukščiausias pasaulio šuo, Harvey, buvo 105,4 cm ūgio ties ketera.


Mažiausi pasaulio šunys

1.Mažiausias pasaulio šuo turbūt yra ilgaplaukis čihuahua Dancer. Jo ūgis – 10,4 cm, svoris – 510 g. Šunelis
gimė 2006 metų birželio 8 ir buvo toks mažas bei trapus, jog veterinarai norėjo
jį eutanazuoti dėl galimų ateities sveikatos problemų. Šuns savininkė Jenny Gomes ignoravo šiuos pasiūlymus.

Gimęs Dancer buvo nykščio dydžio. J. Gomes netikėjo, kad jis išgyvens, tačiau darė viską, ką tik galėjo. Mikroskopinis
šunytis išgyveno, tapo mažiausiu pasaulio šunimi ir kenčia tik nuo vienos bėdos
– mažo cukraus kiekio kraujyje. Dancer labai draugiškas ir atidžiai prižiūrimas
– namie visada paliekamas aptvare, o vienintelis šuo, su kuriuo jis gali
žaisti, yra jo motina. Šis šunelis toks trapus, kad net nukritimas nuo kėdės

2. Mažučiukas buvo ir Danka, ilgaplaukis čihuahua iš Slovakijos. Jis svėrė 765,4 g ir yra 19 cm ilgio. Dabar
šis šuo jau negyvas. 

3. Brandy iš Floridos didžiuojasi trumpiausio pasaulio šuns titulu. Nors jis ir
sunkesnis už Danką, jo ilgis nuo nosies iki uodegos galiuko – tik 15,2 cm (matavimas
atliktas 2005 metų sausį). 

4.Atrodo, šiuo metu mažiausiu pasaulio šunimi laikomas „Big Boss“, 11,94 cm ūgio aukščio jorkšyro terjeras. 

Dar vienas rekordas
Auksaspalvis retriveris iš Dalaso, vardu Augie, 2003 metų liepos 6 dieną į savo
retriveriškus žabtus sugebėjo susigrūsti 5 teniso kamuoliukus. 
jam gali būti lemtingas. Už Dancer savininkams buvo pasiūlyta netgi 5000
dolerių, tačiau savininkai šunelio nepardavė. Dabar Dancer turi sulaukti
pilnametystės, kad galėtų būti užregistruotas Guiness`o rekordų knygoje. 

Aukščiausias šuolininkas
greihaundas iš JAV, 2006 metų spalį peršokęs 172,7 cm aukščio kliūtį. 

Laipiotojas
Borderkolio ir australų aviganio mišrūnas visus nustebino gebėjimu užlipti ant 13 padangų (beveik 3 m) ir atnešti žaislą, padėtą jų viršuje. 

Ilgiausios ausys
Ilgiausios ausys išmatuotos 2004 metų rugsėjį. Jos priklauso bladhaundui Tigger iš JAV. Ausyčių ilgis – 34,9 ir
34,2 cm. Anksčiau ilgiausių ausų savininku laikytas basetas Anglijos. Jo ausų
ilgis buvo 29,1 cm. Šio baseto senelis taip pat turėjo ilgiausias ausis. 

Kačių ir šunų „nacija“

• Naminės katės vidutiniškai gyvena 15-20, šunys – 12-14 metų (daug lemia šuns veislė). 

• Pagrindinis kačių lytėjimo organas yra ūsai, arba vibrisės, kurių turi apie 24: po 4  virš viršutinės lūpos, virš akių, pasmakrėje, uodegoje ir ant letenų. Pagrindinis šunų lytėjimo organas taip pat yra ūsai, bet, informacijai surinkti šunys būtinai pasitelkia ir uoslę, klausą, regėjimą. Ir kačių, ir šunų jautrumas garsui yra keletų kartų didesnis nei žmonių.

• Kačių regėjimo laukas apima maždaug 200° (žmogaus – 180°). Katės yra toliaregės, geriausiai mato nuo 75 cm iki 2-6 m, o šunų matymo laukas neblogai orientuotas į šonus. Tolumoje judantį objektą šunys pastebi už 250-300 m, bet aiškiau atpažįsta tik šiam priartėjus 20-28 m atstumu. Iš toli šuo mato kontūrus, bet neįžiūri smulkių detalių. Užtat katės puikiai orientuojasi naktį – yra naktinės medžioklės virtuozės.

• Katės užuodžia kvapus 14 kartų geriau negu žmonės, tačiau šunys kavpus suuodžia 11 500 kartų geriau nei mes. Kvapai ir katėms, ir šunims teikia daug informacijos ir atitinkamai veikia elgesį. Jiems ypač svarbūs priešingos lyties gyvūnų išskyrų, ėdalo, šeimininkų ir savų namų kvapai. Ir šunis, ir kates erzina alkoholio, tabako, parfumerijos ir chemikalų kvapas. Kačių nosies paviršius – unikalus kaip žmogaus piršto atspaudas, šunų nosys tokiu išskirtinumu nepasižymi.

• Katės, kaip šunys, vaikščioja ne visa pėda, o pirštais. Eidama rainiukė tuo pat metu perkelia abi tos pačios pusės kojas ir stato pėdutes į ankstesnio pėdsako vietą. Nagus katės laiko įtraukusios, o šunys tokios galimybės neturi. 

• Katės savo balsu ir kūno pozomis gali perteikti apie 100 skirtingų garsų-išraiškų. Šunys skleidžia apie 10 garsų, bet jų kūno kalba taip pat išraiškinga.

• Laižydama kailiuką katė švarinasi, yra gerai nusiteikusi, jaučiasi saugi. Įkyriai laižydamas ir kramtydamas savo kailį šuo yra sudirgęs, galbūt turi išorės parazitų, jam peršti odą, šuns emocinė būsena yra sutrikusi.

• Netekusios namų katės lengviau prisitaiko ir išgyvena, jos moka susimedžioti graužikų, vabzdžių, paukštelių. Naminiai šunys, jeigu ir susiranda maisto, sunkiai ištveria gyvenimą gatvėje, jų tyko daugiau pavojų.

• Šunys išgarina prakaitą ir atvėsina kūną lekuodami, o katės – tik per savo letenų pagalvėles.

• Kuo daugiau mokote šunį ir su juo bendraujate, tuo didesnė tikimybė išsiauklėti patikimą kompanioną. Su katėmis viskas sudėtingiau, dažnai išvis nepavyksta jų dresuoti, nes iš prigimties katės nėra bendruomeniškos. Didelių kompanijų katės vengia. Tuo tarpu šunų protėviai vilkai medžiojo tik gaujomis, todėl  ir šunys yra gaujos gyvūnai.

• Kačių ir šunų mitybos poreikiai skiriasi, katėms proteino reikia 5 kartus daugiau nei šunims.

• Tarptautinė kinologų federacija pripažįsta 339 šunų veisles, o kačių veislių nėra net 100.